Kada kalbama apie žemės formą tai galvoje turimas ne tikrasis paviršius su visais nelygumais bet įsivaizduojamas vandenynų paviršius pratęstas po žemynais. Jis vad lygio paviršiumi. Žemės lyguma apribota šiuo paviršiumi vad geoidu. Geoidas, tai iškili netaisyklinga figūra, kurios negalima išreikšti paprasta matematine formule. Nustatyta, kad geoidas mažai skiriasi nuo taisyklingo geometrinio kūno-sukimosi elipsoido. Nukrypimai ~50 metrų ir sumažėja 150 metrų. Toks nukrypimas lyginant su žemės išmatavimais nedidelis, todėl praktikoje net pačiuose tiksliausiuose darbuose Žemė laikoma sukimosi elipsoidu. Elipsoido dydis charakterizuojamas jo pusašiais a ir b ir suplokštėjimu=(a-b/)a; Krasovskio elipsoidas, kurio a=6 378245 b=6356863 m. α=1:298,3. Geodeziniai matavimai Mažas suplokštėjimas rodo,kad žemės elipsoidas nedaug skiriasi nuo rutulio ir todėl daugumoje atvejų žemė laikoma rutuliu su 6371,11 km spinduliu. Žemės paviršiaus plotas lygus 510 mln. km, iš jų sausuma užima 149 mln. km, arba 29% žemės paviršiaus. Pagrindiniai taškai yra Š ir P poliai. Pagrindinė plokštuma –ekvatoriaus plokštuma. Pagr. linijos – meridianai ir paralelės. Meridianas linija praeinanti per polius. Meridianai sudaro geografini tinklą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą