Orientuoti liniją reikia
nustatyti jos kryptį atžvilgiu išeities krypties. Išeities
kryptimi naudojamas meridianas - jis nustatomas iš astronominių
stebėjimų arba magnetinės rodyklės pagalba.
Kiekvienas taškas turi savo tikrąjį meridianą.
Tikrojo meridiano kryptis nustatoma iš
astronominių stebėjimų, o magnetinio pagal kompasą. Nesutapimas
vadinamas magnetine deklinacija. Būna Rytų ir Vakarų deklinacijos.
Tikrojo meridiano žinojimas turi didelę praktinę reikšmę ypač
jūrinėms kelionėms. Visi
žemėlapiai ir planai orientuojami atžvilgiu pasaulio šalių.
Linijų orientavimui tarnauja azimutai,
Linijos azimutu vadinamas horizontalus kampas
tarp šiaurinio meridiano krypties ir linijos
krypties. Jis atskaitomas nuo šiaurinio meridiano galo laikrodžio
rodyklės kryptimi. Kinta 0 - 360°. Azimutas
nustatytas nuo tikrojo (geografinio meridiano)
vadinamas tikruoju azimutu, nuo magnetinio magnetiniu. Kadangi
grafiniai meridianai nėra lygiagretūs tai tos pačios
linijos azimutas taškuose A ir B nebus tas pats.
A1-A=y
y - meridianų artėjimo
kampas; A1
= A ± 180; A1
- atvirkštinis azimutas A`1=
A1+180+y; A`1-
atvirkšč linijos AB azimutas taške B. an=an-1+180°-n
Skaičiuojant koordinačių prieaugius, nuo
azimutų pereinama prie rumbų. Linijos
rumbu vadinamas smailus kampas, esantis
tarp šios linijos ir meridiano artimiausios krypties. Prieš rumbo
laipsninį dydį būtinai turi būti nurodytas
koordinačių ketvirčio pavadinimas(ŠV,
PR, PV, ŠV), kuris priklauso nuo azimuto dydžio.
Tarp azimutų ir rumbų yra geometrinis ryšys.
Pagal azimutus galima apskaičiuoti rumbą ir
atvirkščiai, pagal rumbą galima apskaičiuoti
azimutą: r1=
A, r2=
180°-A2 r3=A3-
180° r4=360°-A4
Inžinerinėje
geodezijoje mes dažniausiai naudojamės Gauso- Kriugerio projekcija
ir koordinatėmis, o šioje
projekcijoje orientuojamasi pagal taip vadinamus direkcinius
kampus. Linijos direkciniu kampu
vadinamas kampas, kurį ši linija sudaro su zonos ašiniu
meridianu arba su jau lygiagrete (tiese) linija. Paprasčiausias
prietaisas krypčiai vietovėje orientuoti yra kompasas.
Geodeziniuose darbuose naudojamas tikslesnis už
kompasą prietaisas, vadinamas busole geodeziniai matavimai. Skirtumas tarp azimuto ir
direkcinio kampo kuriame nors taške yra lygus meridiano artėjimo
kampui su zonos ašiniu meridianu. A=λ+-y1.
Rumabai kinta nuo 0
iki 90 laipsnių.
ŠIAIP ĮDOMUS VIDEO:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą