2013 m. kovo 20 d., trečiadienis

Reljefo atvaizdavimas žemėlapiuose. Reljefo forma. Horizontalių savybės. Polinkių mastelis.


Reljefo atvaizdavimas žemėlapiuose. Reljefo forma. Horizontalių savybės. Polinkių mastelis.
Vietovės reljefu vadinama fizinio žemės paviršiaus, nelygumų visuma. Pagal reljefo pobūdį vietovės skirstomos į kalnuotą, kalvotą ir lygumų. Yra šešios pagrindinės reljefo formos:  kalnas- tai kupolo arba kūgio formos žemės paviršiaus iškilimas; dauba - tai taurės formos, įgaubta žemės paviršiaus dalis arba nelygumas, atvirkščias kalnui; kalnagūbris - tai viena kryptimi ištįsęs ilgas iškilimas, kurį sudaro du priešingų krypčių šlaitai; pakopa arba terasa - tai beveik horizontali aikštelė  kalnagūbrio ar kalno šlaite; slėnis - viena kryptimi ištįsęs ilgas įdubimas; balnakalnis - žemės kalnagūbrio dalis tarp dviejų aukštumų, pagal formą primenanti balną. Atvaizduojant reljefą plane, jį reikia atvaizduoti taip, kad jis būtų vaizdus, kad butų galima spręsti apie šlaitų kryptį bei jų statumą ir pagal planą nustatyti taškų aukštį. Vietovės reljefą galima atvaizduoti šiais būdais: perspektyvoje, brūkšniuojant, nuplaunant, užrašant taškų altitudes, nubrėžiant horizontales. Stambių mastelių planuose reljefas vaizduojamas tik dviem būdais: užrašomos altitudės ir nubrėžiamos horizontalės. Horizontale vadinama uždara plano kreivė, kurios visi taškai vietovėje yra viename ir tame pačiame aukštyje jūros arba sąlyginio lygio paviršiaus atžvilgiu. Šlaitas nurodomas trumpais brūkšneliais nubrėžtais nuo horizontalės šlaito žymėjimo kryptimi. Šie brūkšneliai vadinami kalnabrūkšniais. Šlaito pobūdį nusako šie elementai: horizontalių laiptas,atstumas tarp horizontalių ir nuolydis. Horizontalių savybės: 1) negali susikirst tarpusavy 2) atstumas tarp horizontalių nusako šlaito polinki 3) pats trumpiausias atstumas tarp horizontalių – joms statmena linija nusakanti didžiausio polinkio kryptį, 4) palinkusi plokštuma atsivaizduoja horizontalių pavidale tiese skaičių liniją.5) vandenskyros ir vandentakos linijos kerta horizontales statmenai. Vertikalus atstumas tarp dviejų gretimų horizontalių vadinamas reljefo horizontalių laiptu (h). Vietovės šlaito linijos tarp taškų horizontalinė projekcija vadinama atstumu tarp horizontalių (d). Vietovės linijos posvyrio kampo tangentas vadinamas šios linijos nuolydžiu. tga=h/d; Nuolydžiai reiškiami tūkstantosiomis dalimis ir žymimi atvaizduojant reljefą, plane pažymimos paviršiaus horizontalės ir pažymimos jų altitudės. Geodeziniai matavimai Jeigu žinome dviejų gretimų horizontalių aukščius, tai galėsime rasti ir visų tarpinių taškų aukščius. Toks tarpinių taškų aukščių radimas tarp dviejų žinomo aukščio horizontalių, vadinamas interpoliavimu. Interpoliuoti galima analitiškai arba grafiškai.
ŠIAIP ĮDOMUS VIDEO:
Meteoritas Rusijoje 2013 metai:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą