Teodolito paruošimas darbui. Tikrinimas ir reguliavimas.

1) Teodolitas centruojamas, sutapdinant vertikaliąją teodolito ašį su vertikaliąja linija, einančia per vietovės tašką, centruojama siūliniu arba optiniu svambalu.2) teodolitas gulsčiuojamas, naudojantis horizontaliojo skritulio gulsčiuku. Gulsčiavimo tikslas – limbo plokštumos pastatymas. Žiūrono paruošimas stebėjimui: a)nustatomas siūlelių ryškumas b)nustatomas stebimo daikto ryškumas c)tikrinama, ar nėra siūlelių paralakso. Jis naikinamas, papildomai ryškinant daikto vaizdą ir siūlelių tinklelį. Teodolito tikrinimas ir reguliavimas. Kadastriniai matavimai - pagrindinės geometrinės sąlygos yra tokios:1) vertikalioji teodolito ašis turi būti vertikali 2) limbo plokštuma turi būti horizontali; 3) vizavimo plokštuma turi būti vertikali. Pirmame centravimo etape perstatomos stovo kojos arba pakeičiamas jų ilgis. Tuo pačiu stovo galvutę išlaikyti horizontalioje padėtyje. Po to teodolitas gulsčiuojamas, t.y. gulsčiuko burbulėlis išplukdomas i vidurį. Po to teodolitas centruojamas galutinai: atleidžiamas stovo veržiamasis sraigtas ir teodolitas ant stovo galvutės pastumiamas taip, kad siūlelio ar optinio svambalo smaigalys būtų ties ženklo centru. Vėl patikrinam nugulsčiavimą.

ĮDOMŪS VIDEO:

 

Teodolitas. Žiūronas. Gulsčiukas. Atskaičiavimai teodolitų limbuose.

Teodolitas yra kampų matavimo instrumentas, kuriuo vietovėje matuojami arba atidedami horizontaliniai bei vertikaliniai kampai ir tolimačiu pagal matuoklę su padalomis nustatomi atstumai. Svarbiausios teodolito dalys yra: vertikalinė ašis, horizontalus skritulys(limbas), horizontalinė ašis su vertikaliu skrituliu, žiūronas, nuimamas trikojis ( kelmelis), gulsčiukas, svambalas, busolė.  Limbos- išorinis apskritimas su padalinimais.                  Alidadė – vidinis apskritimas. Žiūronas. Teodolito žiūroną sudaro optinių lęšių sistema duodanti padidintą ir dažniausiai apverstą vaizdą. Žiūroną sudaro objektyvas ir okuliaras. Ryškus siūlelių vaizdas gaunamas sukant okuliarą. Geometrinė ašis jungia objektyvo ir okuliaro optinius centrus statinių kadastriniai matavimai. Objektyvo ir okuliaro optinis centras ir siūlelių centrinis susikirtimo taškas sudaro vizavimo ašį. Gulsčiukai – naudojami geodeziniams prietaisams pastatyti į horizontalią ir vertikalią padėtį. Tai ampulė pripildyta spirito. Gulsčiuko ašimi vadinamas liestinė linija ampulės sferiniam paviršiui. Gulsčiukai būna kontaktiniai, cilindriniai ir sferiniai. Atskaičiavimai teodolitų limbuose. Atskaičiuojama pirmiausia pagal atskaičiavimo vertės indeksą, atskaičiuojama sveikas skaičius padalų, po to nepilnos padalos vertė ir sudedama. Atskaitymui naudojami brūkšniniai mikroskopai ir skaliniai mikroskopai.
ŠIAIP ĮDOMUS VIDEO:

Netiesioginis atstumų matavimas.(Neprieinamų atstumų matavimas)

Jeigu   reikia   išmatuoti: atstumą, esant nepalankioms matavimui sąlygoms ir neturint tolimačio įgalinančio išmatuoti atstumą norimu tikslumu, ieškomasis atstumas: randamas   netiesioginiu   būdu   iš   vietovėje   sudaryto   trikampio. Pavyzdžiui, išmatuoti atstumą AB = d trukdo upė Sudarius   vietovėje   artimą   lygiakraščiam   trikampį,   išmatuojame! atstumą AC = b, vadinamą baze ir teodolitu kampus β1 ir β2 tarp bazės ir kryties į taškai B. Ieškomas   tos   pačios   linijos   ilgis   nustatomas   sudarius   kitą pagalbinį trikampį ABC. Atstumas šiuo atveju bus lygus: d1=bsinβ2/sin(β1+β2) Tikrinant   tos   pačios   linijos   ilgis   nustatomas   sudarius   kitą pagalbinį trikampį ABC`. Atstumas šiuo atveju bus lygus: d1=b`sinβ`2/sin(β1+β`2) Jei skirtumas tarp d1 ir d2 neprašoka 1:500 nustatomo linijos ilgio, galutinis atstumas apskaičiuojamas kaip aritmetinis vidurkis, t.y. d1=d1+d2/2 Norint rasti atstumą tarp taškų A ir B kai tarp jų nėra matomumo topografinė nuotrauka, vietovėje reikia parinkti tašką C taip, kad būtų galima išmatuoti atstumus AC, BC ir kampą β. Skaičiuojant ieškomąjį atstumą, naudojamasi kosinusų formule d=saknis b12+b22 -2b1b2cosβ.
ŠIAIP ĮDOMUS VIDEO:

Linijų matavimas (matavimo priemonės, linijų paruošimas matavimui, išmatuotų linijų ilgių pataisos, linijų matavimo tikslumas

Geodezijoje linijiniams matavimams dažniausiai naudojamos plieninės juostos, ruletės. Didelio tikslumo darbams naudojama plieninė arba invarinė viela, arba invarinė juosta. Matuojant į juostos iškarpą įstatomas metalinis smaigalys, fiksuojantis juostos pradžią ir pabaigą. Juosta pernešama ir ištempiama esamų rankenų pagalba. Nedirbant juosta užvyniojama ant specialaus metalinio lanko ir užtvirtinama sraigteliu. Statybose dar naudojamos 50 m ilgio ruletės, suvyniotos ant velenėlio, kuris pritvirtintas prie rankenos. Atsakingų inžinerinių statinių geodezinių tinklų kraštinėms matuoti naudojama 24 arba 48 m ilgio plieninė arba invarinė viela arba 24 m ilgio invarinė juosta.Vis plačiau atstumai pradedami matuoti radijo ir šviesos tolimačiais, atstumą galima nustatyti iš radijo arba šviesos bangų sklidimo iki objekto ir atgal laiko. Atstumų matavimas juosta ir rulete. Linijos paruošimas matavimui. Prieš matuojant linijos ilgį, reikia pašalinti jos kryptyje esančias kliūtis ir pažymėti ją gairėmis, nusmaigyti. Gairėms naudojamos 2-3 m ilgio kartelės, nudažytos balta ir raudona spalvomis. Jei matuojamoji linija trumpa, gairės įsmeigiamos tik prie galimų jos taškų. Ilgesnių kaip 100-200 m linijų sąvaroje statomos gairės, dalijančios liniją į trumpesnes atkarpas. Atstumai tarp gairių priklauso nuo vietovės reljefo. Lygioje vietoje gairės statomos toliau viena nuo kitos, kalvotoje - tankiau. Linija smaigoma stebėtojo kryptimi. Ilgio matavimo prietaiso tikrinimas. Matavimo juosta arba ruletė prieš pradedant dirbti patikrinama detalusis planas. Nustatomas faktinis jų ilgis. Tai atliekama lyginant norima naudoti juostą ar ruletę su standartiniu matavimo prietaisu, kurio ilgis tiksliai žinomas. Toks palyginimo veiksmas vadinamas matavimo prietaiso komparavimu. Jo tikslas -nustatyti darbui skirto prietaiso (juostos ar ruletės) ilgio pataisą Al_k, kurią pridėjus prie normalinio ilgio, gaunamas faktinis jo ilgis. Komparavimo pataisos dydžiui nustatyti lygioje aikštelėje ištempiamas standartinis ir komparuojamasis prietaisai, jų pradiniai brūkšniai sutapdinami, o galinių brūkšnių nesutapimas išmatuojamas liniuote su milimetrinėmis padalomis Al_k laikomas teigiamu, kai darbo prietaisas ilgesnis už standartinį, priešingu atveju - neigiamu. Darbo prietaiso faktinis ilgis bus: l_d=l_s+^l_k Juostą ar ruletę komparuoti galima ir lygioje vietovėje pastoviais ženklais paženklinta linija, kurios žinomas tikslus ilgis. Ši linija darbo prietaisu matuojama kelis kartus.

ŠIAIP ĮDOMUS VIDEO:

 

Geodezinių ženklų žymėjimas ir ženklinimas vietovėje.

Geodeziniai ženklai per trumpą laiką netektų savo vertės, jeigu nebūtų įtvirtinami vietovėje. Geodeziniai ženklai gali būti gruntiniai ir sieniniai, pastovūs ir laikini. Pastovūs sieniniai ženklai įtvirtinami kapitaliniuose pastatuose ir statiniuose, kurių pamatai yra žemiau maksimalios įšalimo ribos ir kurie daugiau jau nebesėda. Prie pastovus tipo sieninių ženklų tenka priskirti niveliavimo ženklus- reperį ir markę, kurie įtvirtinami antžeminiuose pastatuose cementu arba privirinami, jeigu ženklo pagrindas yra metalinis. Laikino tipo sieninius ženklus galima įtvirtinti mažesnio pastovumo pastatuose, įskaitant ir medinius. Šiais ženklais gali būti geležinkelio bėgvinės, karkos vinys ir pan., kurios įkalamos į įvairius medinius statinius. Pastovaus tipo gruntiniu ženklu gali būti įbetonuotas vamzdis, įbetonuotas bėgis ar gelžbetoninis monolitas geodezinai matavimai . Laikino tipo gruntiniu ženklu gali būti mediniai kuolai, į gruntą įkasti stulpai, į gruntą įkalti metaliniai vamzdeliai ar virbalai ir kt. Kad geodeziniai taškai būtų matomi iš toli, virš jų pastatomi įvairaus dydžio ir konstrukcijos geodeziniai ženklai. Kai geodeziniai taškai labai toli vienas nuo kito, virš jų statomos metalinės piramidės ir signalai.
ŠIAIP ĮDOMUS VIDEO:

Uždaviniai sprendžiami planuose ir žemėlapiuose.

Žemėlapiuose ir planuose su horizontalėmis sprendžiami tokie uždaviniai:1)taško altitudės nustatymas; 2) linijos nuolydžio nustatymas; 3) linijos profilio nustatymas; 4) vandentakų, vandenskyrų pažymėjimas; 5) linijos ilgio, direkcinio kampo ir azimuto nustatymas. Jei taškas yra tarp dviejų gretimų horizontalių, tai jo altitudė randama interpoliavimu. Iš bet kurio taško esančio ant bet kurios horizontalės galima išvesti į gretimas horizontales daugybę linijų. Šio linijos turės skirtingus nuolydžius, nes aukščių skirtumas bus tas pats, o linijos ilgis skirtingas. Plane visada galima išvesti didžiausio nuolydžio linijas. Vandens tekėjimo požiūriu jos yra skirtingos nuo vienos linijos, teka į abi puses-tai vandenskyros linija, tuo tarpu kai į liniją teka- tai vandentakos linija vanduo suteka iš aplinkinio ploto ir teka pagal ją žemyn geodeziniai matavimai . Praktikoje dažniausiai tenka brėžti vandenskyros linijas, nes pagal jas galima nustatyti baseino plotą. Baseinu vadinamas tas plotas iš kurio į tam tikrą vietą suteka vanduo. Vadinasi baseiną riboja vandenskyros linijos.
ŠIAIP ĮDOMUS VIDEO:

Žemėlapių nomenklatūra

Topografiniai žemėlapiai ir planai sudaromi iš pavienių lapų. Jie parenkami tokio didumo, kad smulkesnio mastelio lape tilptų sveikas stambesnio mastelio lapų skaičius. Topografinių žemėlapių ir 1:5000, 1:2000 mastelio planų lapus riboja geografinio tinklo meridianai ir paralelės. Kiekvienas topografinio žemėlapio ar plano lapas turi savo nomenklatūrą (pavadinimą). Pagal tarptautinį susitarimą elipsoidas kas 4° geografinės platumos geodezinai matavimai paralelėmis dalijamas į juostas, kurios žymimos lotynų alfabeto didžiosiomis raidėmis nuo ekvatoriaus ašigalių kryptimi. Meridianais elipsoidas dalijamas į kolonas kas 6° geografinės ilgumos. Kolonos numeruojamos arabiškais skaitmenimis nuo 180° meridiano j rytus. Vienas lapas, apribotas meridianais ir paralelėmis, vadinamas 1:1000 000 masteliu sudaryto žemėlapio trapecija. Jos nomenklatūrą sudaro juostos ir kolonos numeriai.
ŠIAIP ĮDOMUS VIDEO: